Dabar menininkė šia duonele dažnai palepina šeimą: „Ypač mėgstame ją skanauti dar šiltą, užsitepę sviesto – tikras apsivalgymas!”

Nomeda mėgsta įmaišyti žolelių, dažniausiai renkasi rozmariną.

Trečdalį pasirinktų riešutų bei sėklų reikia sumalti smulkintuvu.
Malimui geriausiai tinka saulėgrąžų ir moliūgų sėklos, žemės riešutai, taip pat – linų sėmenys. Jie, beje, suteikia masei kibumo ir lipnumo.

Malti reikia tol, kol masė pasidaro lipni ir prikimba prie indo sienelių.

Migdolai ir likę nuo malimo žemės riešutai tik truputį pasmulkinami peiliu, o likusios moliūgų sėklos ir saulėgrąžos išvis paliekamos sveikos.

Maltus, smulkintus bei sveikus riešutus ir sėklas reikia sudėti į vieną indą.

Kiaušiniai išplakami ir kartu su aliejumi įmaišomi į bendrą masę.
Įdedama druskos, cukraus, prieskoninių žolelių ir viskas išmaišoma.

Išmaišytą masę sudedama į duonai kepti skirtą formą.

Forma su mase įstatoma į iš anksto pakaitintą iki +150° orkaitę ir šioje temperatūroje kepama apie valandą.

Iškepta duonelė įvyniojama į drėgną rankšluostėlį ir paliekama valandžiukei atvėsti.